Naujas įkvėpimas, arba emigracija kitaip

Pastarąją savaitę nutiko labai įdomus ir įkvepiantis įvykis. Ketvirtadienis. Jaunas vyrukas vardu Chavieras, nori išsinuomoti butą Vilniuje metams. Atvyko į Vilnių antradienį, apsistojo hostelyje. Jam 34 metai, jis tvarkingai apsirengęs, apsikirpęs ir labai mandagus. Jis atvažiavo iš Madrido. Į Vilnių atvyko dirbti. Darbo jis neturi, kaip ir pasiūlymų. Tikisi susirasti vietoje. Jam teko dirbti aviakompanijoje kuri bankrutavo. Jo šalyje didelė bedarbystė, nedirba jo brolis, dauguma draugų taip pat. Štai vieną dieną jam pabodo draugų skundai ir jis susikrovė lagaminus. Pasiskaitė internete tarptautinio valiutos fondo ataskaitas apie mūsų šalies ekonomiką bei perspektyvas. Išanalizavo gyvenimo kaštus. Ir atvažiavo kurti savo laimės. Kodėl nepasirinko Švedijos ar kitų Skandinavijos šalių? Pragyvenimo išlaidos, jos čia gerokai žemesnės, jis čia jau buvęs, patiko, bei bus lengva išgyventi iš išeitinės kompensacijos. Ekonomika auga, rinka neperpildyta. O jo šalyje gausybė žmonių, o darbo trūksta, ypač kvalifikuoto. Mūsų klimatas jo negąsdina, aišku, bus sunku priprasti. Tokio žmogaus optimizmas ir drąsa labai įkvepia. Mūsų akimis,jis pasielgia nestandartiškai,daugelis pavadins bepročiu. Bet kas beprotis ar jis ar mes, kurie nematome galimybių savo namuose? Gero savaitgalio