Kaip aš numečiau 10 kg

Su viršvoriu gyvenu jau nuo kokių 18 metų, labiausiai priaugau atsisakęs nikotino, bei įsėdęs į automobilį. Nuolat sportavau, aktyviai lankiau sporto salę, kurį laiką kultivavau ju jutsu, krav mag, son dong ir visa tai rodė labai nedidelius rezultatus. Taigi, viršsvoris mane lydėjo visur ir visada. Kalbant konkrečiau, sverdavau visutiniškai 85-87 kg, maksimaliai 91 minimaliai 83, o atižvelgus į mano ūgį 168 cm tai gana daug, nors ir neatrodau ypač stambus. Jau ėmiau save teisinti, jog turiu stambius kaulus.. su amžium svorį vis lengviau priaugti, ir štai man suėję 32 metai. Į akiratį patenka Dukano dieta, kuri grubiai pagrįsta angliavandenių atsisakymu. Žinodamas save, jos laikytis neturėjau iliuzijų. Sumaniau pasižiūrėti lengvesnių alternatyvų. Esu Pareto principo entuziastas, todėl pamaniau, kad numesti svorio neturi būti sunku, tereikia tik įžvelgti principą. Internete suradau low carb, high fat dietą, ir po truputį ėmiau vadovautis jos principais, visiškai atsisakiau bulvių, makaronų, grikių, ryžių ir panašių angliavandenių, o taip pat duonos bei visų miltinių produktų. Pradžioje buvo gan neįprasta, bet nesakyčiau, kad labai sunku. Visur kur valgiau, uzsakinėjau, mėsą arba žuvį vien tik su daržovėmis, atsisakiau rytinės košės, ją pakeičiau, kiaušiniais arba vaisių salotom (tai irgi nėra labai sveika bet..), netruko atsirasti rezultatai, ėmė kristi svoris, laiko nefiksavau, bet kokių 3-4 mėnesių, su nuklydimais rezultatas scoris 75-76 kg, panašiai svėriau vidurinėje mokykloje, net nepaaiškinsiu kiek pagerėjo savijauta, alkio nejaučiu, mėsos ir daržovių galima valgyti į valias. Svarbiausia suvokti, kad neįmanoma aplenkti valgymo, niekaip nesudeginsi per didelio suvartotų kalorijų skaičiaus, tiesiog neįmanoma. Dar padeda stebėti kitus žmones, žiūrėkit kas ką valgo ir kaip atrodo, tas neretai atgraso nuo nuklydimo ir blogo maisto. Linkiu sėkmės!

Rytiniai puslapiai

Beieškant savęs papuoliau pas labai įdomų ir motyvuojantį amerikietį, kuris propaguoja morning pages (tingiu ieškoti, įsiveskit į google), t.y kas rytą prisėdęs sukeverzoja 3 lapus teksto, kuris tik papuola į galvą, pasako jojo tai labai skatina kūrybiškumą ir atsiveria išminties klodai (na čia jau aš prikūriau). Taip pat jis veda idėjų dienoraštį, po 10 jų kasdien, bet apie tai kitą kart. Taigi, ta mintis, rašyti, mane visai sudomina, nes jau senokai apie tai svarstau, kaip išlaisvinu savo potencialą ir tampu žiauriai kūrybišku. Kažkodėl man atrodo, kad tašymas tai mano ;) Žodžiu, sėdu as kas rytą, pabudęs apie 5 ar panašiai, imu plunksną (tušinuką) ir lapą (2006 metų darbo kalendorių) ir kad imsiu rašyt, mintys kaip visada ryte, rašau, kad rašau, kad keistai jaučiiosi ir kad tai labai šaunu, na nei velnio (negeras žodis) tai nešaunu, po kokios 5 doemos rašymo ir savęs motyvubimo, žvilgčiojant į laikrodį. Rašymas man užėmė ne mažiau nei pusė valandos rytinio laiko, pabudęs 5, likusią dienos dalį vaikščioju tarsi girtas,nuspręndžiau, kad visa tai ne man ir man gaila to laiko, kurį galiu skirti skaitymui, savo pramogai ir galiausiai miegui, taigi patyriau pralaimėjimą, ir nuo šiol sau ramiai miegu ir princingai nejungiu žadintuvo. Gal kam pavyko, smagu būtų išgirsti įspūdžius.